Bokšto fasadas jau pilnai atrestauruotas – juo galima užlipti iki pat viršaus ir išeiti į nedidelį bokšto balkonėlį, iš kurio dvaras atrodo visai kitaip.
Ilgus metus bokštas stovėjo tylus – be laikrodžio, be lankytojų, matomas tik iš tolo, virš medžių viršūnių ir Graužio ežero veidrodžio. Jis buvo dvaro siluetas, bet ne dvaro dalis.
Šiandien viskas kitaip. Bokšto fasadas jau pilnai atrestauruotas, o vidiniais laiptais galima užlipti iki pat viršaus ir išeiti į nedidelį bokšto balkonėlį – iš ten dvaras, parkas ir Graužio ežeras atrodo visai kitaip nei nuo žemės. Vienintelis dalykas, kurio čia dar trūksta, – laikrodis. Jo vieta ciferblate kol kas tuščia, bet, kaip ir visa kita šiame dvare, tai – laikina.
Savarankiškas kilimas į bokštą ir bokšto balkonėlį. Įėjimas tik į bokštą – gidas ir kitos dvaro erdvės į kainą neįeina.
Bokštas prieš restauraciją – apleistas, su pažeista stogo danga ir be langų, ženklinantis dešimtmečius trukusią priežiūros stoką.
Bokštas šiandien – pilnai atrestauruotas fasadas, į kurį galima užlipti ir pasiekti bokšto balkonėlį.
Vos keliolika minučių nuo Vilniaus stovi viena įspūdingiausių Lietuvos istorinių vietų. Kadaise Tiškevičių šeimos rezidencija, Lentvario dvaras iki šiol žavi savo neogotiška architektūra, plačiu parku ir kylančiais iš istorijos pasakojimais.
Nuo Vilniaus autobusų stoties: autobusas Nr. 800 iki Lentvario — apie 30 min. Automobiliu per A1: 18 km, apie 20 min. Nemokama stovėjimo aikštelė šalia dvaro vartų.